Plačiaragis - vienas nuostabiausių paparčių.

Jis smarkiais skiriasi nuo kitų paparčių. Jo iki metro ilgio išaugantys lapai panašūs į šakotus briedžio ragus. Apatinėje jų pusėje, priklausomai nuo rūšies, susidaro rudai juodos plokščios sporų sankaupos. Be to, šis epifitinis papartis turi kitus, nevaisingus lapus, panašius į vieną ant kitos suklotas stogo čerpes, kurie prilaiko šakotus sporėtuosius ir kaupia maisto medžiagas: jie truputėlį atsiknoję, tad sudaro tam tikrus duburius arba nišas lietaus vandeniui, krituoliams lapams bei įvairioms pjuvenoms rinkti. Plačiaragiui geriausia patiktų uždarame gėlių lange patalpintas tvirtas kokio nors medžio kamienas, ant kurio jis galėtų augti natūraliomis sąlygomis. Jei tokios galimybės nėra, jis visai neblogai jaustųsi skiedriniame krepšelyje arba kabančiame gėliapuodyje