Ripsalis (lot. Rhipsalis)   

Priklauso kaktusinių šeimos augalų grupei. Ripsaliai yra epifitiniai augalai, auga ant medžių kamienų ir šakų, kelmuose, uolose, maitinasi ten besikaupiančiomis pūvančiomis organinėmis atliekomis, iš atmosferos patenkančiomis mineralinėmis dalelytėmis ir drėgme. Tačiau šie augalai - ne parazitai: medžiams, ant kurių jie auga, žalos nedaro. Todėl gėlininkui mėgėjui sunku priskirti ripsalį kaktusams, o dėl to dažnai pasitaiko šio augalo priežiūros klaidų.

Laistymas. Pasirodžius ripsalio pumpurams, nuo kovo iki rugsėjo vidurio augalas laistomas gausiai. Žemė visada turi būti drėgna. Vėliau laistymas pamažu retinamas. Žiemą jis būna labai apribotas, tuo pačiu neleidžiant žemei visiškai perdžiūti.

Laikymo vieta. Ripsalį reikia laikyti vidutinėje arba vėsesnėje oro temperatūroje, +18° C – +20° С. Žiemą augalą reikia laikyti vėsiai: minimali temperatūra – +10° С, maksimali – +15° С.

Apšvietimas. Laikyti ripsalį reikia šviesioje vietoje, ypač žiemą. Beje, šie kaktusai auga medžių pavėsyje, todėl ir kambario sąlygomis auginamus tokius augalus reikia apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Ripsalis puikiai auga ir vystosi prie rytinės arba vakarinės pusės langų.

Oro drėgmė. Būtina periodiškai apipurkšti ripsalio lapus.

Tręšimas. Ripsalis tręšiamas specialiomis kompleksinėmis trąšomis, skirtomis kaktusams. Tai reikia daryti kartą per dvi savaites nuo balandžio iki rugpjūčio.

Persodinimas. Augalas persodinamas jam pražydėjus. Vazonas turi būti negilus. Žemių mišinys persodinimui: velėnos žemė,  lapinė žemė, durpinė žemė, smėlis, šiek tiek plytų duženų (1:1:1:1). Ant vazono dugno būtina padėti gerą drenažą. Taip pat persodinimui galima naudoti  pirktinę žemę kaktusams.

Dauginimas. Ripsalis dauginamas auginiais ir sėklomis. Paprastai ripsalio auginiai įsišaknija lengvai, bet kuriuo metų laiku. Nupjovus auginius, juos reikia šiek tiek padžiovinti, po to įstatyti juos į drėgną žemę. Iš viršaus juos galima pridengti stiklainiu, nepamirštant laikas nuo laiko pravėdinti.

Ripsalis nereiklus, retai serga, jį beveik nepuola kenkėjai, atsparus grybelinėms ir kitoms ligoms. Labiausiai kenkia perlaistymas, tuomet pradeda pūti šaknys. Jei jau taip atsitiko, sveikus stiebelius nupjaukite ir įšaknykite. Jei per daug vėsu arba labai šilta – krenta pumpurai. Jei žemė sausa arba per sausas oras – ima raukšlėtis nareliai.