STAMBIAVAISĖ BASOVIJA

Vargu ar yra ragavusiųjų stambiavaisės basovijos vaisių, kurie šiek tiek panašūs į raudonus pailgos formos pomidorus. Pasitaiko violetinių, oranžinių. Stambiavaisės basovijos vaisiai valgomi žali. Jie saldūs, kvapnūs ir miltingi.

Dabar jis plačiai paplitęs Argentinoje, Brazilijoje ir Kolumbijoje, auginamas kalnuotose Kosta Rikos, Gvatemalos, Jamaikos bei Puerto Riko vietovėse. Savaime auga Venesueloje.

Mūsų kraštuose jį taip pat augina, bet labiau kaip kambarinį – vazoninį augalą, kurio sėklų jau galima rasti ir sėklų parduotuvėse.

Vasarai augalą su vazonu galima išnešti į lauką, parinkus šviesią, nesaulėtą, apsaugotą nuo vėjų vietą. Galima ir į žemę įsodinti, tačiau vis vien patogiau išnešti su vazonu. Mat rudenį basoviją teks iškasti. Parnešus į namus, ją reikia statyti toliau nuo šviesos, šilumos, kad augalas apsiprastų (patyrusi stresą dėl pakeistos augimo vietos gali numesti lapus).

Pavasarį, atšilus orams, basoviją vėl galima išnešti laukan su vazonu arba sodinti į žemę, nors sodinti į dirvą tokį aukštą augalą labai nepatogu. Be to, kuo aukštesnė basovija, tuo daugiau šaknų, kurias sodinant lengva pažeisti.

Vasarą basovija auginama kaip pomidoras. Tręšiama tokiomis pačiomis trąšomis ir tokiu pat metu, kaip ir pomidorai. Žydi baltais, panašiais į bulvių žiedais, susitelkusiais į kekes po 40-60 vienetų. Iš tokio kiekio maždaug pusė užmezga vaisius.

 Augalą reikia genėti ir prignybti, o priežiūra paprasta – šviesa, šiluma ir drėgmė. Prieš žiemos poilsį jis nukerpamas kone perpus ir mažai laistomas. Nesunku lengva išauginti iš sėklų, o pražysta jau antraisiais augimo metais.

Pernokę vaisiai krenta. Iš jų galima virti uogienes, kompotus, valgyti šviežius. Iš namie augintos basovijos tiek vaisių, kad būtų galima virti uogienes ar kompotus, nesulauksime, tačiau paskanauti žalių tikrai pakaks.