Sėjos laikas

Pilnėjant Mėnuliui, tinka sodinti vaistažoles, gėles, sėti šakniavaisines daržoves (ridikėlius salierus, morkas ir kt.).

Tris dienas prieš Mėnulio užtemimą ir po jo geriausiai nieko nesodinti ir nepersodinti (birželio 2, 15 d.).

Šakniavaisines daržoves patartina sėti per delčią (kovo 1–4 ir 27–31 d., balandžio1–3 ir 25–30 d., gegužės 1–2 ir 25–31 d., birželio 1, 24–30 d.). Šis laikas tinkamas ir genėti. Vaismedžius geriausiai skiepyti per priešpilnį, vadinamosiomis vaisių dienomis, kai Mėnulis būna Avino, Liūto ar Šaulio ženkluose: balandžio 12, 13 d., gegužės 10 d., birželio 14, 15 d. Tręšti tinka per pilnatį (šaknys gerai pasisavina trąšas): kovo 20–26 d., balandžio 19–24 d., gegužės 18–24 d., birželio 16–23 d., liepos 16–23 d. ir kt. arba šviečiant delčiai: kovo 1–3 ir 27–31 d., balandžio 1–3 ir 25–30 d., gegužės 1–3 ir 25–29 d., birželio 1, 24–30 d., liepos 1, 24–30 d. Tik nereikėtų tręšti ką tik persodintų, jaunų augalų – gali pakenkti šaknims (ypač kambarinių).

Jei ketinate turėti darželį ant palangės, persodinti kambarines gėles, rinkitės laiką, kai Mėnulis yra Jaučio, Mergelės ar Ožiaragio ženkluose (ypač gerai, jei jis sutampa su priešpilniu), nes tai – vadinamosios šaknų dienos: kovo 18, 19 d., balandžio 14, 15, 16 d., gegužės 11, 12, 13 d., birželio 8, 9, d. Sodinti, persodinti taip pat tinka dvi dienos po jaunaties iki pat pilnaties, išskyrus dieną prieš ją (kovo 13–18 d., balandžio 11–17 d., gegužės 10–16 d., birželio 9–14 d.). Pasak astrologų, šiuo laiku gerai prigyja persodinti net seni ar labai lepūs augalai.

Pastebėta, kad ne tik mėnulis veikia augalus, bet ir augalai daro vieni kitiems įtaką: gali stelbti pasėtų gretimose lysvėse augimą ar jį skatinti, saugoti nuo ligų ir kenkėjų.

Morkas naudinga auginti eilėmis pakaitomis su svogūnais, tuomet jų nepuls morkinė muselė. Dar geriau morkas saugo salotos ir prieskoninės daržovės: mairūnai, rozmarinai, šalavijai, pastarnokai, gelteklės.

Burokėliai užauga didesni, jei greta auga pupelės, kopūstai, svogūnai, šalavijai. Netoli burokėlių prasčiau auga bulvės, česnakai, špinatai.

Daugiau ir sveikesnių ridikėlių užauga greta agurkų, pupelių, morkų,  salotų, žirnių, vaistinių ramunėlių,  pelynų. Šie augalai atbaido  sprages.

Bulvių kerai mažiau nukenčia nuo koloradų, gumbai – nuo spragšių, kai šalia auga kopūstai, pupos, pupelės, špinatai, česnakai, garstyčios, kukurūzai. Nasturtos, vienmečiai flioksai, krienai, netoli augančios ievos, šermukšniai bulves saugo nuo fuzariozės ir fomozės. Netinkami kaimynai yra saulėgrąžos.

Salotas reikėtų sėti šalia morkų, agurkų, svogūnų, ridikėlių, braškių. Salotos prasčiau auga šalia žirnių, petražolių.

Svogūnų neverta sodinti greta pupų, pupelių, žirnių. Fitoncidinės svogūnų medžiagos stabdo jų augimą, bet padeda ridikėliams, ridikams. Nematodus nuo svogūnų ir česnakų veja šalia augančios medetkos, cikorinės salotos.

Porai geriau auga šalia salotų, salierų, pupelių, morkų, puikiai jaučiasi tarp braškių, šalia serbentų krūmų.

Agurkus, pomidorus nuo erkių, lapgraužių saugo ridikėliai. Svogūnai, česnakai, bazilikai skatina agurkų augimą, saugo nuo grybelinių ligų, ypač nuo miltligės.

Pomidorams skirkite vietą šalia morkų, salierų, svogūnų, kopūstų. Didesniu atstumu tegul auga bulvės, ridikėliai, pupos, žirniai, pankoliai.

Pupeles mažiau puola bakteriozės,  kai netoli auga česnakai. Pupelės gerai  auga šalia salotų, burokėlių, morkų,  agurkų, bet atokiau nuo svogūnų.

Tarp kopūstų naudinga sėti pelynus, šalavijus, pankolius, anyžius, agurkles. Šalia augdamos medetkos saugo kopūstinių daržovių šaknis nuo puvinio ir fuzariozės.

Agurkles naudinga sodinti tarp daugelio daržo augalų, taip pat ir greta braškių. Jų šaknys palaiko dirvos purumą.