ŽALIEJI  PALANGIŲ GYVENTOJAI

Vaistažolės žmonijos istorijoje buvo patys pirmieji vaistai nuo ligų. Fitoterapija ir dabar yra populiari. Mokslininkai priskaičiuoja daugiau nei dvylika tūkstančių įvairiausių Lietuvoje augančių vaistinių augalų rūšių.

Nuo senų laikų prie lietuvio sodybos buvo vaistinių augalų darželis, kad susirgus viskas būtų po ranka. Dažno žmogaus organizme intensyvus šiandieninio gyvenimo ir nesibaigiančių darbų tempas sukelia lėtinius negalavimus, sutrikdo medžiagų apykaitą. Tinkamai vartojamos vaistažolės ne tik padeda išgyti nuo nepageidaujamos ligos, bet ir aprūpina žmogaus organizmą atsparumą didinančiomis medžiagomis. Be to, palyginus su sintetiniais vaistais, vaistažolių veikimas yra žymiai ilgesnis.

Ne visi turi galimybę užsiauginti vaistinių augalų sode ar šalia namo, tačiau daugelis vertingų bei vaistingų augalų kuo puikiausiai auga ir ant palangės.

                     Medėjantis alavijas (alijošius)

                                    Pelargonija

Apie pelargonijos gydomąjį poveikį dažnas šios kambarinės gėlės augintojas žino kur kas mažiau nei apie alavijo. Iš tiesų, dekoratyvi, ypatingos priežiūros nereikalaujanti gėlė ne tik puošia namus, bet ir rūpinasi namų gyventojų savijauta.
Pelargonijoje yra daug eterinių aliejų, lemiančių jos gydomąsias savybes. Vien buvimas šalia augalo mažina stresą bei įtampą. Teigiamas poveikis nuotaikai, organizmo tonusui sustiprėja panirus į pelargonijos užpilu „pagerintą“ vonią – tereikia saują šviežių pelargonijų ūglių ir lapų užpilti verdančiu vandeniu. Po 5–10 minučių nukošus, supilti į vonią. Pelargonijos preparatai padeda menopauzės metu, užpuolus depresyviai nuotaikai.
Pelargonijų eterinis aliejus turi stiprių antibakterinių savybių, todėl juo galima gydyti įvairias gleivinės bei odos žaizdas, ligas. Šio vaistingo augalo preparatai gydo nuo viduriavimo, dirgliojo žarnyno sindromo, gerina virškinamojo trakto, kepenų veiklos funkcijas.

                              Kalankė

Iš Afrikos kilusi kalankė, liaudies medicinoje dažniau vadinama naminiu ženšeniu arba „paleistuve“. Tai – daugiametis, amžinai žaliuojantis augalas. Jo lapai pailgi, sultingi, kraštuose prisagstyti mažų lapelių, žiedai geltoni, raudoni, violetiniai, oranžiniai. Dauginasi kalankė ant žemės nukritusiais lapų kraštuose augančiais „vaikais“ – mažais lapeliais, arba sėklomis. Kalankė gali augti esant sausam orui, tačiau nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Augalą reikia laistyti saikingai, reguliariai tręšti pavasarį ir vasarą.
Vaistams vartojami lapai, kuriuos rinkti galima ištisus metus. „Naminis ženšenis“ – veiksmingas vaistas nuo opų ir žaizdų. Kalankės sultys yra pirmasis padėjėjas malšinant nudegimo skausmus, spartinant jų bei kitų žaizdų gijimą, slopinant uždegimus, gydant stomatitą ar parodontozę.

                             Vaistinė melisa

Daugiametis, citrinos kvapo žolinis augalas, kurio šakniastiebis ir stiebas šakoti, 30–120 cm aukščio, apaugęs plaukeliais. Dauguma melisą augina darželiuose, tačiau šis vaistinis augalas gali įsikurti ir virtuvėje ant palangės – juk melisa vartojama ir kaip prieskonis. Parenkant vietą namuose reiktų žinoti, kad augalą reikia saugoti nuo skersvėjų, jis bijo šalčio.
Vaistams vartojama žolė – ūglių viršūnės ir lapai. Iš jų gaminami nuovirai, užpilai, melisa įeina į raminančių bei virškinimą gerinančių vaistažolių mišinių sudėtį.
Dėl melisos turimų veikliųjų medžiagų, ji ramina skausmą, turi antibakterinį poveikį, taip pat mažina kraujospūdį, plečia kraujagysles. Šis augalas taip pat teigiamai veikia virškinamojo trakto veiklą, slopina pykinimą ir vėmimą.
Melisos lapai tinka gydyti sunkiai gyjančias žaizdas, jų mišinukai – geriausias vaistas nuo mėšlungio, arbata ramina širdį, slopina neurozę. Vonia su melisos nuoviru ne tik gardžiai kvepės, bet tai pat ir veiks raminančiai.

                            Tikroji mirta

Auginti mirtą namuose nėra sudėtinga, tačiau reikia žinoti kelias pagrindines taisykles:

Mirta nepakenčia sausros, todėl nuo pavasario iki rudens laistykite dažnai, atidžiai sekdami, kad žemė vazonėlyje neperdžiūtų. Tačiau liedami nepraraskite ir saiko – mirta lygiai taip pat netoleruoja ir užsistovėjusio vandens.

Mirta – augalas, kuriam nuo senų laikų skiriamas ypatingas dėmesys. Senovėje ji buvo laikoma vaisingumo simboliu, vėliau tapo vestuvinės aprangos atributu, įkūnijančiu tyrumą ir nekaltybę. Šiandien mirta laikoma šeimos medžiu, kai kuriose šalyse gyvuoja paprotys dovanoti ją nuotakoms. Mirtos nuo seno  buvo auginamos dėl eterinių aliejų, esančių lapuose, o jų vaisiai – naudoti kulinarijoje. Italijoje mirtų lapais gydomos skrandžio, kepenų ir galvos smegenų ligos. Eterinis mirtų aliejus tonizuoja žmogaus organizmą bei skatina šlapimo išsiskyrimą. Juo patariama gydyti lėtinį bronchitą ,tonzilitą, pradinę plaučių tuberkuliozės  stadiją, širdies ir šlapimo pūslės ligas bei vandenligę. Paruoštais iš mirtų lapų tepalais gydomos odos žaizdos, pūliniai, nudegimai bei daugelis kitų ligų. Kad greičiau suaugtų lūžę kaulai, ant lūžių vietų patariama dėti mirtų lapų antpilo kompresus. Pleiskanas naikinas mirtų uogų nuoviras. 

                            Pipirmėtė

Dar viena „palangės gyventoja“ – pipirmėtė. Šeimininkės šį gražų daugiametį augalą įkurdina dėl dekoratyvių lapų, kuriais galima dekoruoti patiekalus, malonaus kvapo ir šaldančio malonaus skonio, tinkamo įvairių gėrimų pagardinimui. Visgi kvapus, 30–100 cm aukščio žolinis augalas turi daug eterinių aliejų, dėl kurių naudojamas ir vaistiniuose preparatuose.
Vaistams vartojami pipirmėtės lapai. Iš jos ir kitų vaistažolių pagaminta arbata reguliuoja žarnyno veiklą, ramina nervus. Iš lapų išskirtas mentolio tirpalai išoriškai vartojami nuo migrenos, kvėpavimo takų gleivinės uždegimo, slogos, astmos. Geriamieji tirpalai plečia kraujagysles, mažina kraujo spaudimą. Sergantiems burnos gleivinių uždegimu, patartina burnos ertmę skalauti pipirmėtės arbata.
Pipirmėtė nemėgsta nuolatinės drėgmės, todėl nepatartina dažnai laistyti. Džiovinant negalima laikyti krūvoje, nes šie augalai greitai pradeda kaisti.

Mėtos mėgsta saulėtas vietas ir derlingą, purią dirvą, kurioje netrūktų drėgmės. Nors apskritai jos tokios nereiklios, kad iškęs ir pavėsį, tik tokiu atveju drėgmės joms reikės kur kas mažiau. Idealus variantas – turtingas mineralinių medžiagų juodžemis ir daug drėgmės. Kalkėtoje dirvoje jos praras aromatą, o molingoje žemėje skurs.

                          Raudonėlis

Atrodytų dar vienas prieskonis? Taip, šis dekoratyvus iki 50 cm aukščio užaugantis augalas – puikus prieskonis, todėl taip pat vertas saulėtos vietelės ant palangės. Tačiau kaip ir daugelis prieskoninių žolių, raudonėlis turi eterinių aliejų, kurie naudojami gydymo tikslais.
Raudonėlis turi virškinimą gerinančių savybių, gelbsti esant vidurių užkietėjimui, pūtimui. Augalas vartojamas kaip raminanti priemonė sudirgus nervų sistemai. Raudonėlio preparatai skatina atsikosėjimą, prakaitavimą, turi antiseptinio, priešuždegiminio, skausmą malšinančio poveikio. Raudonėlio užpilu galima skalauti gerklę, iš jo daryti kompresus sąnarių ligoms, bėrimams gydyti. Iš nuoviro galima ruošti vonias.

                                           Rozmarinas

Kvapnioji žolelė, o gal reikėtų sakyti – krūmas, ne tik puošia aplinką, bet ir yra dažnas svečias virtuvėje bei – vaistinėlėje.

 Kambaryje ant palangės mažutis krūmelis kuo puikiausiai auga. Rozmarinas dažnai naudojamas sutrikus virškinimui, esant virškinamojo trakto motorikos sutrikimams. Juk ne veltui jis tapo toks mėgstamas virtuvėje. Ypač plačiai naudojamas rozmarino eterinis aliejus. Eterinis aliejus dezinfekuoja ir naikina blogą burnos kvapą. O jei jūsų oda sausa, jai puikiai tiks priemonės su eteriniu rozmarinų aliejumi. Taip pat vartojamas nuo plaukų slinkimo. 

Sunkiai rasime žmogų, nepatiriantį streso ar nuovargio. Prieš griebdamiesi cheminių vaistų, išbandykite rozmarino eterinį aliejų. Jis – puikus tonizatorius smegenims. Tinka ir depresijos, nuovargio ir užmaršumo atvejais. Kvėpuojant rozmarinais pakyla nuotaika, atsiranda naujos energijos. Eterinis aliejus naudojamas peršalus, skaudant gerklei. Kadangi yra antiseptikas, tinka gydant kvėpavimo takų infekcijas. Taip pat aliejus malšina galvos, raumenų, sąnarių skausmus. Įmasažuokite jo į skaudamą vietą ir atsipalaiduokite. Karštos vonios su šiuo eteriniu aliejumi padės sergant reumatu.

                            Petražolė

Sėjamoji petražolė – tai dvimetis augalas, kurio šakniavaisis yra baltas, panašus į morkos. Apie petražolės prieskonines savybes neverta nė kalbėti – kiekviena šeimininkė puikiai pažįsta šį kvapų prieskoninį augalą. Petražolė šaltuoju metų laiku žaliuoja ant dažnos palangės – tankus krūmelis puošia virtuvę, o lapeliai gražina patiekalus. Ši mums gerai pažįstamas augalas taip pat turi savų paslapčių. Pavasarį iškastas petražolės šakniavaisiai naudojami ir sveikatai gerinti. Tiesa, augalo sėklos turi gausesnes eterinių aliejų atsargas nei šakniavaisis, todėl taip pat naudojamas vaistiniams preparatams gaminti.
Petražolės preparatai turi atsikosėjimą gerinančių, skausmą malšinančių, bei priešuždegiminių savybių, todėl labai veiksmingos arbatos, esant šlapimo takų infekcijai. Kaip ir visos prieskoniams naudojamos žolelės, taip ir petražolė skatina virškinimą, gerina apetitą, netgi didina potenciją. Petražolė šalina nemalonų burnos kvapą – tereikia pakramtyti lapelį. Šio augalo preparatai mažina prakaitavimą, skausmą vabzdžių įgėlimo vietose.
Rekomenduojama nevartoti deginantis saulėje ar soliariume, nes petražolė padidina jautrumą ultravioletiniams spinduliams.

                                 Šalavijas

Šalavijo preparatai pasižymi uždegimą mažinančiu, sutraukiančiu, dezinfekuojančiu poveikiu.Vaistinei žaliavai yra naudojami šalavijų lapai.Šalavijų lapų preparatai vartojami kvėpavimo takų ligoms gydyti, taip pat vartojama kaip prakaitavimą mažinanti priemonė, pasižymi nervų sistemą raminančiu poveikiu. Slopina pieno liaukų sekreciją, todėl vartojami nutraukiant kūdikių maitinimą krūtimi. Išoriškai naudojami rankoms ir kojoms mirkyti, burnai ir gerklei skalauti esant dantenų, gleivinės uždegimui, daromi pavilgai gydant sunkiai gyjančias žaizdas, opas.

                               Čiobrelis

Čiobrelio preparatai pasižymi atsikosėjimą lengvinančiu, antiseptiniu, spazmolitiniu, virškinimą gerinančiu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, skausmą malšinančiu ir kiek raminančiu poveikiu. Kaip vaistinė žaliava naudojama čiobrelio žolė. Vartojama kaip atsikosėjimą gerinanti priemonė peršalus, sergant bronchitu, laringitu, tracheitu. Čiobrelio žolės nuoviras vartojamas virškinamojo trakto sutrikimams šalinti. Aromatinėmis voniomis ir kompresais mažinami radikulito, sąnarių skausmai. Tai ir antimikrobinė priemonė, vartojama esant burnos ertmės uždegiminiams procesams.

                              Lakišius

Šiuo metu vis populiaresnis tampa šis augalas. Prekyboje galima įsigyti kaip svyrantį dekoratyvų augalą, kuris žiedais lepins visą vasarą.

Žydintis lakišius žaliavai netinka. Skinamos 15 cm ilgio stiebų viršūnės su dar neprasiskleidusiais žiedynais. Lakišiaus preparatai skatina prakaitavimą, medžiagų apykaitą, diurezę, veikia priešuždegimiškai, antiseptiškai, virškinimą gerinančiai, priešalergiškai, stabdo kraujavimą, skatina širdies veiklą, padeda, kai sergama artritu, rachitu, kepenų, kasos ligomis. Lakišiaus dedama į įvairias vaistažolių arbatas. Liaudies medicina lakišiumi gydo alergiją ,odos ligas (pūlinius, votis). Užpilu prausiamas inkštiruotas ir spuoguotas veidas. Iš nuoviro daromos vonios vaikams nuo odos išbėrimo, galvos seborėjos, kai ima skirtis itin daug riebalų.

Geriau nevartoti

Tiek šie, tiek kiti vaistiniai ir prieskoniniai augalai turi veikliųjų medžiagų, kurios vartojamos gaminant gydomuosius preparatus. Vieni augalai, jų dalys pasižymi didesniu veikliųjų medžiagų kiekiu nei kitos, skirtingas ir jų poveikis, bei poveikio stiprumas.
Kaip ir cheminiai vaistai, augalai gali turėti ir nepageidaujamą poveikį ar kelti pavojų sveikatai, net gyvybei, nes kai kurie augalai, naudojami vaistiniams preparatams, yra nuodingi ir tik specialistai gali juos paruošti taip, kad jie taptų naudingi sveikatai.
Kaip ir naudojant cheminius vaistus, prieš naudojant natūralias medžiagas būtina pasitarti su specialistais, nes, atrodytų, nekaltas augalėlis kartais gali labiau pakenkti nei pagelbėti. Žinoma tokios saugumo priemonės taikytinos vaistiniais augalais gydantis intensyviai – tikrai nieko blogo nenutiks, jei į nosį įsilašinsite alavijo ar pakramsnosite petražolės.
Ypač atsargioms reikia būti nėščioms moterims, žmonėms, sergantiems kepenų, tulžies, širdies ir kraujagyslių ligomis.

Be to, toks darželis ne tik gražus, bet ir naudingas – visą vasarą po ranka turėsite šviežių prieskonių.